Erminas Nerijus Archives

Sausio 16 d., trečiadienį, 18 val. menininkas Nerijus Erminas kartu su menotyrininke Evelina Šuscickyte kviečia pasivaikščioti po jo personalinę parodą „Mąstantis vandenynas. Svečiai“ (AV17) galerijoje.

N. Erminas skaičiuojantis jau daugiau nei dešimt personalinių parodų, parodoje „Mąstantis vandenynas. Svečiai“ retrospektyviai permąsto plėtojamas kūrybines temas: žmogaus vidinio pasaulio, jo pasąmonės santykius su kasdienybe. Menininkas vizualiais pasakojimais išryškina nepastebimus kasdienybės ritualus, pabrėždamas jų siurrealumą. Parodoje kvestionuojamas racionalus žmogaus mąstymas, kuris atmesdamas bet kokius jausmus ar emocinę patirtį trukdo žmogui suvokti aplinką bei save. Pasak menininko, pasitelkdami tik šaltą protą prarandame galimybę suvokti mus supančios aplinkos poetiką. Aprėpiant platų kontekstą, pritaikomą įvairiems fenomenams vykstantiems šiuolaikinio žmogaus gyvenime, pradedant nuo visuomenės santvarkos, jos socialinio susiskirstymo, valdžios ir galios institucijų diktato bei kiekvieno iš mūsų asmeninių gyvenimų, apmąstoma idėja, jog racionali pasaulėžiūra, tam tikrų normų bei taisyklių kūrimas bei jų pritaikymas dažnu atveju kuria tik dar didesnį vidinį chaosą. Tai pabrėždamas N. Erminas teigia, kad kiekvienam iš mūsų būdingas savitas kelias bei unikalus aplinkos suvokimas, todėl parodoje kultūrinis bei gamtinis kontekstai pateikiami kaip pirmapradis chaosas, priešiškas žmogui.

N. Ermino darbai, kaip ir parodos pavadinimas, iš dalies inspiruoti Stanislavo Lemo knygos „Soliaris“ bei Andrei Tarkovskio to paties pavadinimo filmo. Kūriniuose veikėjai tirdami planetą, kurioje nėra nieko daugiau, tik mąstantis vandenynas, bando įminti jo paslaptis, tačiau ilgainiui vandenynas prikelia iš praeities jų pačių gyvenimo akimirkas ir skatina atsigręžti į savo pasąmonę. Prisimindami praeities įvykius, istorijas veikėjai konstruoja iš padrikų prisiminimų ar faktų. Parodoje N. Erminas taip pat formuoja siužetus iš pavienių objektų kalbančių apie pasaulio nepažinumą bei nuolatos mus lydintį subjektyvumą. Iš pirmo žvilgsnio gana buitiški objektai instaliacijose dėliojami nepaklūstant logikos principams, kuriant sapnišką atmosferą, kur nėra vieno galutinio scenarijaus, ar vienos tiesos.

N. Ermino darbams būdingas jautrus tikrovės perkeitimas į siurrealius, pasąmoninius išgyvenimus. Jo kuriamose naratyvinėse instaliacijose lengvai atpažįstamos žmogaus gyvenimo detalės ir kasdienės situacijos yra transformuojamos, pakreipiamos joms neįprasta, nuo realybės nutolusia linkme, o žiūrovas – įtraukiamas į nesibaigiantį prasminį žaidimą. N. Ermino darbų siužetai formuojasi ne tik stebint ir nagrinėjant kasdienybės ritualus, bet taip pat interpretuojant kultūrinį, politinį kontekstus, istoriją, religiją bei perteikiant asmeninę ir kolektyvinę patirtis.

Nerijus Erminas (1976) skulptoriaus specialybę įgijo Vilniaus dailės akademijoje. Menininkas yra surengęs daugiau nei dešimt personalinių parodų Lietuvoje, tai pat aktyviai dalyvauja grupinėse parodose užsienyje: Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Latvijoje ir kt. 2012 metais šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ komisijos apdovanotas už geriausią mugėje pristatytą skulptūrą. N. Ermino darbai įtraukti į MO muziejaus nuolatinę kolekciją. Autorius ne kartą įvertintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos individualiomis valstybinėmis stipendijomis kultūros ir meno kūrėjams.

Paroda „Mąstantis vandenynas. Svečiai“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, veiks iki sausio 19 d.

The post Ekskursija po N. Ermino parodą „Mąstantis vandenynas. Svečiai“ (AV17) galerijoje appeared first on artnews.lt.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. balandžio 19 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojamos 4-osios šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda „Įkūnyta atmintis“.

Atmintis yra ir regėtų vaizdų archyvas, ir jų prisiminimo veiksmas. Memorabilia gali būti suvokiama kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. Q19 koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus.

Atmintyje sąveikauja ir nuolat kinta įvairūs asmeniniai suvokimai, prisiminimai ir patirtys, todėl atmintis vyksta. Ji yra kaskart perkuriama ir atsinaujinanti laikmena, o meno praktikoje kūrėjas ir suvokėjas yra šios laikmenos nešiotojai, arba kitaip tariant, laikmenos kūnai. Kūniškumas mene yra susijęs ir su tam tikra praeities akumuliacija materijoje – kai žmogaus sąmonės ir atminties elementai įtikrovinami apčiuopiamuose daiktuose ir erdvėse. Šie objektai gali katalizuoti atmintį, sukelti nostalgijos pojūtį, atverti kolektyvinės atminties daugiasluoksniškumą – jie tampa tranzitiniais atminties objektais. Šiandieninėje ekraninėje kultūroje bet kuris kūnas gali būti skaitmenizuotas, perkeltas į virtualybę, kur iš esmės paverčiamas žvilgsnio ir sąmonės sukuriama fikcija. Kūnas gali būti pozicionuojamas ir kaip tam tikra ribota biologinė erdvė ar net spąstai. Kūne atsirandanti ir efemeriškai išnykstanti alergija gali būti suvokiama kaip kūno atminties išdava (kūnas atmena ir reaguoja į praeities dirgiklį). Šiuolaikybėje kūnas virsta diskursu, jis yra kartu ir suvokimo aplinka, ir patyrimas. Kūnas gali būti išorinis (regimas) ir vidinis (patiriamas, juslinis), per kuriuos pažįstamas pasaulis. Kūniškumas siejamas su objektų faktūriškumu, medžiagiškumu, tūriais, santykiu su aplinka. Kūnas yra performatyvi, per(si)kurianti atminties laikmena, fiksuojanti nuolat kintančią patirtį. Šioje parodoje pristatomi tranzitiniais atminties objektais tampantys kūriniai, su vieta tampriai sąveikaujančios instaliacijos, kūną determinuojantys ar atmintį akumuliuojantys ir įkūnijantys darbai. Per asmeninės ir kolektyvinės sąmonės prasmes atmintis čia reflektuojama kaip persikūnijimas į objektus ir jų ryšį su supančia aplinka, o materialumas priešinamas efemeriškiems atminties nykimo ženklams.

Q19 parodose aštuoniose Lietuvos galerijose dalyvauja 128 menininkų kūriniai. Kiekvienai ekspozicinei erdvei sudaromos atskiros kolekcijos pagal kuratorių suformuotas potemes.

KKKC Parodų rūmuose eksponuojamoje parodoje „Įkūnyta atmintis“ pristatomi 23 menininkai: Eglė Ganda Bogdanienė, Nerijus Erminas, Jurgita Gerlikaitė, Greta Grendaitė, Tomas Vosylius, Daiva Gudelytė, Andrius Erminas, Zita Inčirauskienė, Aistė Jančiūtė, Danutė Jazgevičiūtė, Oksana Judakova, Dalia Juodakytė, Agnė Kondrataitė, Remigijus Kriukas, Andrius Kviliūnas, Petras Lincevičius, Rimantas Milkintas, Auksė Petrulienė, Paulius Rainys, Rūta Šipalytė, Indrė Stulgaitė, Dalia Truskaitė, Eglė Ulčickaitė.

Kolekcijos kuratorė: Evelina Januškaitė-Krupavičė.

Koordinatorė: Monika Valatkaitė.

Paroda veiks iki 2019 m. gegužės 12 d.

***

Šiuolaikinės dailės kvadrienalės tikslas – pristatyti pastarųjų ketverių metų šiuolaikinę Lietuvos menininkų kūrybą, didinti jos žinomumą, prieinamumą, telkti ir skatinti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus Lietuvos kultūros plėtrai, raidos tendencijų analizei ir visuomenės sampratos apie profesionalųjį meną ugdymui.

Q19 organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjunga.

Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus grafikos meno centras, Šv. Jono gatvės galerija, „Arkos“ dailės galerija, Klaipėdos galerija, „Meno parkas“, Galerija XX.

Kuratorės: Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Evelina Januškaitė-Krupavičė.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, „7 meno dienos“, „M-puslapiai“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Kulturpolis.lt.

Iliustracijoje: E. Ulčickaitė, PFAFF, 2016. Drobė, aliejus, 139×175 cm

The post KKKC Parodų rūmuose – kvadrienalės „Q19: Memorabilia“ paroda „Įkūnyta atmintis“ appeared first on artnews.lt.

Spalio 16 – lapkričio 6 d. vienuolikoje įvairiausių Vilniaus miesto erdvių ir pastatų veikė šiuolaikinės skulptūros, objekto ir instaliacijos parodos. Tai galerijos (AV17) pristatytas projektas „Apsilankymai“, kvietęs susipažinti tiek su žinomų, tiek su jaunų Lietuvos menininkų kūryba netradicinėse, šiuolaikiniam menui neįprastose erdvėse.

Skirtingų autorių parodos atvėrė savitus ryšius su juos supančia aplinka ir architektūra bei siūlė į pastatus ir erdves pažvelgti kitu kampu. Skulptorius Nerijus Erminas pokarinio modernizmo architektūros šedevru laikomuose Kompozitorių namuose pratęsė pastato interjerą ir jame įkūrė instaliaciją „Svetainė”, o nuolatines viešųjų Vilniaus miesto erdvių rekonstrukcijas atspindėjo Džiugo Šukio paroda Sapiegų rūmų parke. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose gamtos reikiamybę žmogui apmąstė Evelinos Dapkutės šviesos ir garso instaliacijos, o Vilniaus universiteto planetariume atsidūrė Tauro Kensmino kosminiai kūnai ir erdvėlaivių fragmentai „Ateities fosilijos”.

Architektūrinių sprendimų nulemtus žmonių ir gyvūnų elgsenos pokyčius parodoje „Nesuplanuota kryptis” reflektuojantis menininkas Danas Aleksa pasakoja: „Vilniaus geležinkelio stotyje pastato vidų apsaugantys tinklai man primena paukščių ornitologijos stotis – abejose pakreipiamas paukščių judėjimas, kuriasi naujos jų skraidymo trajektorijos. Man įdomu, kaip apskritai gatvių išsidėstymas, pastatai ar kiti objektai moderuoja ne tik gyvūnų, bet ir žmonių elgesį.”

Projekto metu miesto erdvėse pristatomi kūriniai palietė temas nuo socialinių, kultūrinių santykių iki šiandieninio pasaulio aktualijų. Eksponuojami įvairiausių medijų objektai, nuo tradicinių skulptūrinių medžiagų iki šviesos bei garso instaliacijų, leido žiūrovui pamatyti šiuolaikinės skulptūros įvairovę bei iš naujo pažinti juos supančius pastatus ir erdves. Visi parodų dalyviai: Danas Aleksa, Jonas Aničas, Evelina Dapkutė, Andrius Erminas, Nerijus Erminas, Tauras Kensminas, Rimantas Milkintas, Raimonda Sereikaitė-Kiziria, Rafal Piesliak, Marija Šnipaitė, Džiugas Šukys.

Andrius Erminas, Kūnai, parodos Vilniaus televizijos bokšte fragmentas

Danas Aleksa, Nesuplanuota kryptis, parodos Vilniaus geležinkelio stotyje fragmentas

Džiugas Šukys, parodos Sapiegų rūmų parke fragmentas

Evelina Dapkutė, Ne lauke nelaukia, parodos Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose fragmentas

Jonas Aničas, Stebėtojai, parodos Pirklių rūmuose fragmentas

Marija Šnipaitė, Lūkuriuojant, parodos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre fragmentas

Nerijus Erminas, Svetainė, parodos Kompozitorių namuose fragmentas

Rafal Piesliak, parodos Valakupių reabilitacijos centre fragmentas

Raimonda Sereikaitė, #selfie, parodos Vilniaus oro uoste fragmentas

Rimantas Milkintas, parodos Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre fragmentas

Tauras Kensminas, Ateities fosilijos, parodos Vilniaus universiteto planetariume fragmentas

Nuotraukos: Karolis Milaševičius

The post Apsilankymai: šiuolaikinės skulptūros, objekto ir instaliacijos parodos Vilniaus mieste appeared first on artnews.lt.

(AV17) galerija rugsėjo 10 – 13 d. dalyvaus šiuolaikinio meno mugėje POSITIONS Berlyne, Vokietijoje. Ši meno mugė, vykstanti Berlyno meno savaitės metu, yra vienas iš svarbiausių meno renginių Vokietijoje.

„(AV17) galerija meno mugėje POSITIONS dalyvaus jau trečiąjį kartą. Grįžimas į Berlyną mums jau tapo tradicija, kadangi Vokietijoje lietuvių menininkų darbai labai vertinami“ – pasakoja galerijos direktorė Kristina Mizgirytė. POSITIONS meno mugė yra orientuota į šiuolaikinį meną bei inovatyvius meninius sprendimus, todėl šiais metais galerija (AV17) mugėje pristatys naujausius lietuvių menininkų Nerijaus Ermino, Dainiaus Trumpio, Andriaus Ermino bei Rafal Piesliak kūrinius.

POSITIONS meno mugės lankytojai turės galimybę pamatyti ir įsigyti vieno įdomiausių lietuvių konceptualiosios skulptūros kūrėjų – Nerijaus Ermino kūrinius, kurie specifiškai buvo kurti būtent šiai mugei. Jo darbas būdingas jautrus tikrovės perkeitimas į siurrealius, pasąmoninius išgyvenimus. Kuriamose naratyvinėse instaliacijose lengvai atpažįstamos žmogaus gyvenimo detalės ir kasdienės situacijos yra transformuojamos, pakreipiamos joms neįprasta, nuo realybės nutolusia, linkme. N. Ermino kūriniai 2011 m. buvo pristatyti Venecijos bienalėje, jo darbai taip yra įtraukti ir į MO muziejaus nuolatinę kolekciją.

Tapytojas Dainius Trumpis mugėje pristatys savo darbus iš serijos „Ribinės tikrovės būsena“. Juose autorius apjungia tris skirtingas istorijas: vaikystės prisiminimus iš pionierių stovyklos, kelionę bei jos patirtis besišlaistant po militarizuotos Sirijos miestus ir kaimus bei istoriją apie meno užsiėmimus su vaikais Maroko kaime. Iš pirmo žvilgsnio nieko bendro neturintys pasakojimai iš ties atskleidžia kai ką nematomai panašaus – tam tikrą nuojautą ir parengtį artėjančiai įsivaizduojamai grėsmei, inertišką garbės ir valdžios troškimą bei kartais primityvų žmogaus išdidumo siekį. Dainiaus Trumpio kūryba yra žinoma tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, autorius yra surengęs dvidešimt septynias personalines parodas, o jo kūriniai priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Lietuvos prezidentūros kolekcijoms bei Daugpilio Marko Rothko meno centro kolekcijai.

Mugėje taip pat bus pristatomi naujausi skulptoriaus Andriaus Ermino objektai iš serijos „Augalas“. Juose menininkas akcentuoja augalų formas ir struktūras bei neutralizuoja juos skiriančius tarpusavio bruožus – spalvą ir kvapą. Tokiu būdų gyvybiškas, organiškas augalas paverčiamas skulptūriniu objektu – tarsi paminklu pačiam sau. Andrius Erminas yra ne kartą apdovanotas specialiais prizais už kūrybos išskirtinumą bei paskatintas jos plėtotei. Jo darbų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai, o kūriniai taip pat yra papildę nuolatinę MO muziejaus Vilniuje kolekciją.

Skulptorius Rafal Piesliak mugėje pristatys savo kūrinius – šviesos instaliacijas. Anot paties autoriaus, šviesą jis naudoja vidinių žmogaus būsenų atskleidimui bei supančios aplinkos transformavimui ir atmosferos manipuliavimui. Tad pristatomi kūriniai veikia kaip šiandienos žmonijos jausenos atspindys, svyruojantis tarp nuolat lydinčio nerimo bei išsigelbėjimo ir laisvės troškimo. Rafal Piesliak kūrybinę veiklą plėtoja ne tik vizualiajame mene, skulptūroje, grafikoje, bet ir teatre, kur kuria scenografijas ir taip pat aktyviai vaidina. 2010 m. menininkui buvo įteiktas Lenkijos valstybinis apdovanojimas už nuopelnus kultūrai.

Meno mugė POSITIONS
Galerijos (AV17) stendas A19
Rugsėjo 10 – 13 d.
Tempelhof Airport Hangar 3-4, Columbiadamm 10, Berlynas

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė

Iliustracijoje: Nerijus Erminas, It Is Not Water, 2020

The post (AV17) galerija meno mugėje „POSITIONS“ Berlyne appeared first on artnews.lt.

Nuo spalio 1 d. Pakruojo dvaro parke veikia grupinė šiuolaikinės skulptūros kūrėjų paroda „Būvis“. Lauko parodoje savo naujausius skulptūrinius objektus eksponuoja dešimt Lietuvoje puikiai žinomų skulptorių: Gediminas Akstinas, Danas Aleksa, Jonas Aničas, Nerijus Erminas, Tauras Kensminas, Petras Mazūras, Rimantas Milkintas, Rafal Piesliak, Mykolas Sauka ir Marija Šnipaitė. Pristatomi autoriai atstovauja skirtingas kartas, keli jų – neseniai baigę Vilniaus dailės akademiją, kiti – Lietuvos meno scenoje jau įsitvirtinę, gerai žinomi menininkai, o juos visus vienija konceptuali, naujų išraiškos formų skulptūros mene ieškanti kūryba. Kultūros paveldo teritorijoje eksponuojama šiuolaikinės skulptūros paroda ne tik kviečia susipažinti su skulptūrinio objekto įvairove, bet ir kuria netikėtą ryšį su istoriją puoselėjančia vieta bei suteikia galimybę pažvelgti į dvarą ir jo teritoriją kitu kampu.

Pristatomi menininkų darbai atlikti skirtingomis, kiekvienam autoriui būdingomis skulptūros kūrimo technikomis, tačiau jie visi savaip reflektuoja šiandienos realybę, bei joje vyraujančias nerimastingas nuotaikas. Besikeičiančios visuomenės normos skatina tradicijų narpliojimą ir kvestionavimą, o nuolat lydinti nežinomybė bei bandymai prisitaikyti prie naujos tvarkos sukuria įtampos ir trapumo jausenas. Ši paroda atspindi pasaulį kaip vietą, kurioje žmogaus įpročiai ir pozicija tampa neaiškūs, o santykį su tokia vieta tenka vis permąstyti iš naujo.

Parodą organizuojanti (AV17) galerija įsikūrusi Totorių g. Vilniuje, yra devintus metus aktyviai su šiuolaikiniu menu dirbanti erdvė. Tai viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių galerijų, pristatanti išskirtinai šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną. Be nuolatinės parodinės veiklos, galerija įgyvendina įvairius tarptautinius ir regioninius meninius bei edukacinius projektus, vykdo mainų programas su užsienio ir Lietuvos kūrėjais, taip skatindama šiuolaikinio meno sklaidą mūsų šalyje ir Europoje.

Projekto metu galerija (AV17) taip pat organizuoja virtualius, gyvai transliuojamus susitikimus su parodos autoriais bei kviečia dalyvauti virtualiose paskaitose „Šiuolaikinės skulptūros tendencijos“, o negalinčius atvykti parodos apžiūrėti gyvai, galerija pasiūlys pasivaikščioti po 3D parodą „Būvis“ internete. Daugiau informacijos: http://www.av17gallery.com/naujienos

Paroda Pakruojo dvaro parke veiks iki spalio 26 d.

Petras Mazūras, Juodoji tulpė, 2020

Rimantas Milkintas, Columna, 2020

Nerijus Erminas, Spinta, 2020

Mykolas Sauka, Embrionai, 2020

Parodos Būvis fragmentas

Tauras Kensminas, Sala, 2020

Marija Šnipaitė, Pakeliui, 2020

Gediminas Akstinas, Noriu namo, 2020

Danas Aleksa, Dumplės, 2020

Jonas Aničas, Stebėtojai, 2020

Rafal Piesliak, Antenos, 2020

Nuotraukos: Rolandas Parafinavičius

The post Grupinė šiuolaikinės skulptūros kūrėjų paroda „Būvis“ appeared first on artnews.lt.

Nuo gruodžio 8 d. galerijoje (AV17) veiks paroda „New Collection”, kurioje apjungiami naujausi, pastarųjų poros metų laikotarpyje kurti, galerijos atstovaujamų Lietuvos skulptorių Nerijaus ir Andriaus Erminų, Rimanto Milkinto, Rafal Piesliak, Tauro Kensmino ir Jono Aničo, kūriniai.

Parodoje pristatomi specifiškai atrinkti ir interjerui pritaikyti menininkų darbai. Tai įvairių dydžių skulptūros, kabinami objektai ar šviesos instaliacijos. Kūriniai atliepia menininkų kūrybines linijas bei tuo pačiu demonstruoja šiuolaikinio skulptūrinio objekto įvairovę, naudojant įvairiausiais technologijas bei skirtingas medžiagas – nuo tradicinių skulptūrai, kaip plienas, medis, iki šiuolaikiškų – betono, geležinių sijų ar netgi rastų daiktų. Autoriai kūriniuose aprėpia skirtingus teminius sluoksnius, tačiau juose jaučiami pastarojo laiko apmąstymai ir žmogaus jausenos.

Organizatoriai: „Kviečiame jus aplankyti parodą, o mes savo ruožtu užtikrinsime lankytojų srauto ribojimą. Taip pat prašome jūsų laikytis rekomendacijų: dėvėti kaukes bei lankytis ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Jei norite jaustis maksimaliai saugiai, susisiekite su mumis ir mes rezervuosime jums patogiausią lankymosi laiką! Raškite mums el. paštu: info@av17gallery.com, arba skambinkite numeriu: +370 621 38 323“.

Paroda „New Collection“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5 veiks iki sausio 9 d.

The post Grupinė paroda „New Collection“ galerijoje „(AV17)“ appeared first on artnews.lt.

Kol muziejai, teatrai ir kino salės uždarytos, galerija (AV17) pristato dar vieną būdą, kaip saugiai pamatyti meno kūrinius. Pylimo g. 34-tame name esančioje vitrinoje jau įsikūrė Pop up grupinė menininkų paroda, kurioje savo darbus pristato šeši Lietuvos skulptoriai: Jonas Aničas, Andrius ir Nerijus Erminai, Tauras Kensminas, Rimantas Milkintas ir Rafal Piesliak.

Pop up paroda įsikūrė netradicinėje erdvėje, kurioje šiuolaikinio meno kūriniai atsiskleidžia nauju, netikėtu kampu. Čia pristatomos skulptūros, skulptūriniai objektai bei šviesos instaliacijos sąveikauja su savita aplinka, taip sukuriant paslaptingą, tarsi laike sustingusią atmosferą, atspindinčia ir pastarąjį laikotarpį.

Skulptorius Rafal Piesliak parodoje pristato tris šviesos instaliacijas, kuriose menininkas analizuoja šviesos, objekto ir žmogaus santykį. Anot jo, šviesa yra tiesiogiai susijusi su žmogaus emocine būsena, todėl būtent jos pagalba autorius bando manipuliuoti atmosfera bei žmogaus vidinėmis jausenomis. Tam tikros kūrinių formų bei pavadinimų nuorodos taip pat leidžia atpažinti ir šiandien aktualias visuomenines problemas. Rafal Piesliak (1983) skulptūros studijas baigė Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja personalinėse ir grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje. 2020 m. už instaliaciją „Sodas“ jam suteiktas geriausios ArtVilnius’20 skulptūros/instaliacijos apdovanojimas.

Nerijus Erminas kuriamuose objektuose naudoja lengvai atpažįstamas žmogaus gyvenimo detales, kurios yra transformuojamos, pakreipiamos joms neįprasta, nuo realybės nutolusia, linkme. Parodoje jis pristato objektą „Ūglis IV“, kuris atspindi dichotomišką žmogaus ir gamtos santykį – nuolatinį gamtos elementų naudojimą savo reikmėms, tačiau tuo pačiu ir amžiną siekį grįžti į natūralią aplinką. Nerijus Erminas (1976) – skulptorius, baigęs Vilniaus dailės akademiją. Aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, meno mugėje ArtVilnius’12 apdovanotas prizu už geriausią skulptūrą „Voveraitė ir siena“, o jo kūriniai priklauso MO muziejaus, Lewben Art Foundation ir privačioms kolekcijoms.

Tauras Kensminas Pop up parodoje pristato du kūrinius. Juose atsispindi skirtingi daugialsuoksniai naratyvai, susiję su menininkui svarbiomis temomis: industrializacijos padariniais ir imperialistiniais žmonijos užmojais. Kosminės objektų formos, ne tik primena istorinius įvykius, tačiau tuo pačiu paklaidina keistoje, siurrealioje atmosferoje. Tauras Kensminas (1991) yra jaunosios kartos menininkas, baigęs skulptūros magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2012 m. aktyviai dalyvauja personalinėse ir grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje. 2013 m. apdovanotas Tautos fondo (JAV) Elenos Urbaitytės stipendija.

Eksponuojamoje skulptoriaus Rimanto Milkinto instaliacijoje „Peizažas“ matoma jau kertiniu menininko ženklu laikoma medžiaga – architektūrinė sija. Ši visaip pjaustyta ir deformuota atsiranda kaip tekstas ar jungiama su medžiu – kaip kūrinio pagrindas. Instaliacijos visuma atspindi gana šaltą, tarsi netikrą, gamtos peizažą, su kuriuo vis dažniau susiduriame miesto erdvėse. Rimantas Milkintas (1977) skulptūros magistro studijas baigė Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2003 m. kūrybą pristato parodose Lietuvoje ir užsienyje, jo darbus taip pat galima pamatyti viešosiose Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Belgijos miestų erdvėse.

Vieni svarbiausių skulptoriaus Andriaus Ermino kūrybos principų – tai kalbėjimas nuorodomis, menamo naratyvo konstravimas bei kasdienių, panaudotų, lengvai atpažįstamų daiktų ir medžiagų transformavimas į naują, simbolišką skulptūrinį kūną. Netikėtų jungčių pagalba, autorius ne tik keičia daiktų prasmes, bet ir jų vidines savybes, paversdamas juos filosofinių idėjų pripildytais ženklais. Parodoje pristatomoje serijoje galima lengvai atpažinti augalų motyvus, tačiau šie – tarsi bedvasiai, sustingdyti erdvėje ir laike bei nurodantys į šiandieninės situacijos jausenas. Andrius Erminas (1971) Vilniaus dailės akademijoje baigė freskos – mozaikos bakalauro ir skulptūros magistro studijas. Autoriaus darbų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai, jo kūriniai taip pat yra papildę nuolatinę MO muziejaus Vilniuje kolekciją.

Jonas Aničas kūriniuose perteikiamus vaizdinius dažniausiai pasitelkia iš aplinkoje, gamtoje ar apleistose vietose rastų daiktų. Šie radiniai įvairiai transformuojami ir perteikiami taip, jog sukurtų užuominas ar nuorodas į tam tikrų erdvių ar laikmečių kontekstus. Pop up parodoje pristatomi kūriniai iš serijos „Stebėtojai“ veikia kaip keistos, mitinės būtybės, įgavusios antropomorfinius kūnus ir atkeliavusios iš praėjusio laiko ar mistinės erdvės. Jonas Aničas (1987) – jaunosios kartos skulptorius, baigęs Vilniaus dailės akademiją, savo kūrybą nuolat pristatantis Lietuvoje ir užsienyje. Meno mugėje ArtVilnius’13 buvo apdovanotas geriausio jaunojo menininko prizu.

Pop up parodą pamatykite vitrinoje adresu Pylimo g. 34, Vilnius.

Galerijos nuotraukos

The post Galerija „(AV17)“ pristato pop up meno parodą vitrinoje Pylimo gatvėje appeared first on artnews.lt.

Rugpjūčio 14 d. (šeštadienį) 18 val. Smiltynėje prasideda ketvirtasis meno festivalis „Mėlynoji juosta“. Festivalis kaskart ypatingą dėmesį skiria gamtai, ekologijai ir bendrabūviui.

Festivalio dalyviai svarstys aplinkosaugos, žmogaus ir gamtos santykio problemas. Kažkada buvusiame kurorte ieškoma praeities istorinių likučių bei braižoma ateities kurorto vizija. Menininkų įvietinti meno kūriniai atlieps vietos specifiką bendroje ekspozicijoje po atviru dangimu.

Skulptoriaus Nerijaus Ermino meninė akcija „Akmuo iš akmens“ yra nuoroda į 8-ajame dešimtmetyje prasidėjusius skulptorių simpoziumus. 1977–1991 m. Smiltynėje vykę akmens kalimo simpoziumai neabejotinai buvo Klaipėdos miesto kultūrinio gyvenimo ašis, aplink kurią sukosi žiniasklaida, menininkai, valdininkai ir smalsūs klaipėdiečiai. Per keletą mėnesių sukurtos ir iškilmingai priimtos skulptūros perkeltos į Skulptūrų parką. Šiame 10 hektarų miesto parke eksponuojami 61 autoriaus 116 įvairios tematikos meninių darbų. N. Erminas sujungs praeities ir dabarties pėdsakus, tašydamas riedulį.

Pirmame meno festivalyje „Mėlynoji juosta“ (2016 m.) architektas Vladas Balsys Smiltynės lankytojus buvo paklaidinęs baltame dūmų debesyje. Šį kartą keliaujantiems miško takeliu link jūros teks stabtelėti ir apsispręsti ar verta bristi iki pusės į beformį, tirštos masės kūrinio rūką apgaubiantį miško takelius, pievas, medžius ir žmones. Ar šį kartą visgi geriau nepasiklysti ir pasirinkti meno kūrinių apylanką? Autorius kviečia patirti nepažinumo grožį. Nematomumas, nyksmas, tuštuma, laikinumas – tai pagrindinės šio autoriaus kūrybos medžiagos, leidžiančios jam balansuoti tarp noro kurti paradoksus ir tiesiog galimybės nekurti. Instaliacijos „Bąla“ autorius teigia, kad keliaudami keltu į kitą krantą kartais mes priartėjame prie nežinomybės horizonto patys to nesuprasdami. Mąstyti – tai nereiškia viskam surasti bendrą matą ir išorinius reiškinius būtinai priartinti prie žmogaus. Nėra vienos tiesos, kiekvienas reiškinys turi savo nematomą tiesą ir giliai saugo jos pažinumą.

Raimondo Daukšos skulptūrą „Ažūras“ sudaro septynetas medinių skulptūrinių objektų, savo forma primenančių susimezgusį mišką. Grakščių formų, bet tuo pačiu monumentalūs dariniai kelia klausimą apie urbanizaciją gamtiniame kraštovaizdyje, žmogaus ir gamtos santykį.

Tapytoja Agnė Jonkutė proceso mene „Jūros knyga“ įamžins jūrinį peizažą. Autorė sako, kad gyvenant žemyne, visuomet ilgisi jūros, o urbanistinėse horizontalėse ieško jūrinio horizonto. Pajūryje šviesai jautria medžiaga padengti, iki pusės įkasti į smėlį, popieriaus lakštai fiksuos Smiltynės kraštovaizdį.

Klaipėdoje gyvenantis ir kuriantis fotomenininkas Remigijus Treigys, puikiai atpažįstamas iš monochrominių subraižytų fotografijų, kuriose fiksuoja miestus ir jų gatves, architektūros bei interjerų detales, šįkart dalinsis ankstyvąja literatūrine kūryba.

Lankytojai laukiami aikštelėje, persikėlus iš Senosios perkėlos į Smiltynę. Festivalis nemokamas. Projekto rėmėjas ‒ Klaipėdos miesto savivaldybė.

PROGRAMA:

Agnės Jonkutės instaliacija „Jūros knyga“

Nerijaus Ermino veiksmas „Akmuo iš akmens“

Raimondo Daukšos skulptūra „Ažūras“

Remigijaus Treigio Skaitymai

Vlado Balsio instaliacija „Bąla“

The post Ketvirtasis meno festivalis „Mėlynoji juosta” Smiltynėje appeared first on artnews.lt.

Rugsėjo 17 d., penktadienį, 18 val. LDS galerija “Arka” kviečia į keturių skulptorių – Andriaus Ermino, Nerijaus Ermino, Rimanto Milkinto ir Dano Aleksos – grupinės parodos „Įvykio vieta“ atidarymą. Kiekvieno autoriaus kūryba parodą formuoja autonomiškai, reprezentuodama skirtingas erdvės ir laiko temų interpretacijas.

Andriaus Ermino įvietinta instaliacija “Sapnai” nagrinėja kūriniuose įsikūnijančius prisiminimus. Tai pasąmonėje nuolat kintančios praeities refleksijos ir vaizduotės turiniai, kurie menininko rankomis įgauna fizinių pavidalų ir persikelia į tikrovę. Pasitelkdamas įvairias medijas, autorius galerijos erdvėje bando užčiuopti ir užfiksuoti sapnišką įspūdį, nykstančios atminties fragmentus, kiekvieną parodos detalę (at)kurdamas praeinančios dabarties artefaktais.

Skulptorius Nerijus Erminas pristato instaliaciją „Sek baltą triušį“, referuojančią Lewiso Carrollo knygą „Alisos nuotykiai stebuklų šalyje“, tačiau tuo pačiu ir įvaizdinančią menininko paties susapnuotą ir niekaip nepamirštamą sapną, kuris nurodo ir Diurerio „kiškį“, ir filme „Matrica“ transliuotą žinutę, ir „triušio olos“ alegoriją. Taip triušio įvaizdis įvairiais reikšminiais rakursais tampa menininko kūrybos leitmotyvu – tiek priartėjančiu prie Dievo, tiek vedančiu anapusybės link. Sekdama baltą triušį Alisa pateko į keistos logikos kupiną pasaulį – panašiai ir Nerijus Erminas konstruoja parodoje besijungiančių elementų struktūrą, suteikdamas jai groteskiškumo, nežinomybės, kviesdamas įsijungti į ties tikrovės ir iliuzijos riba balansuojantį žaidimą.

Rimanto Milkinto instaliacija „Susiję“ apjungia kelias sąvokos prasmes, tiek nurodant į tiesioginę kūrybinės veiklos sąsają su kitais menininkais parodoje, tiek kompozicinių kūrinių sandaros jungtį su konkrečios vietos specifika. Naratyvine prasme Milkintas taip pat grindžia savo kūrinį sapniškomis patirtimis, išryškindamas nesunkiai peržengiamą liniją tarp pasąmonės plotmės ir patiriamos tikrovės.

Danas Aleksa eksponuoja kūrinį „Garso iš už kampo stiprintuvas“, kuriame pasitelkiant akustines erdvių savybes, kvestionuojamas garsinis vietos patyrimas bei iš to nyrančios netvarumo, vienalaikiškumo, akimirkos netikrumo būsenos. Išryškindamas klausos juslę, menininkas įvaizdina aplinkos pajautimo patirtis.

Parodoje dalyvaujantys menininkai dabartį suvokia per nevienodos trukmės nugyventą laiko distanciją, paveiktą atitinkamų laikmečių ir įgytos sociokultūrinės patirties, pasižymi pajauta praeičiai ir adaptavimuisi prie jos. Kūriniai parodoje funkcionuoja kaip kiekvieno autoriaus autonomiška realybė, efemeriškas sapnų pasaulis, subjektyvi pasąmonės analizė, santykis su praeitimi, atsiminimais, vaizdiniais, simboliais, kurie patiriami, išjaučiami, sapnuojami, kontempliuojami laiko ir dabarties vietos atžvilgiu. Šios parodos kūriniai daugina, (per)konstruoja realybės koordinates ir papildo bei sustiprina juslinį vietos patyrimą.

Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki spalio 20 d.

Paroda yra galerijos programos, kurią finansuoja Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos kultūros taryba, dalis.

The post Skulptūros paroda „Įvykio vieta“ galerijoje „Arka“ appeared first on artnews.lt.

Spalio 1 d., penktadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) ir 19:30 val. galerijoje „Tsekh“ (Vytenio g. 6, Vilnius), atidaroma tarptautinė meno bienalė „Laconica“.

Naujosios bienalės pavadinimas nurodo į renginio semantinį ir estetinį charakterį – ji sumanyta kaip erdvė ir platforma menininkams, savo kūryboje vystantiems minimaliosios ar minimalistinės kalbos būdus, naudojantis tokiais raktažodžiais kaip formos redukcija ir turinio talpumas, sąlygiškas pasakojimas, santūri raiška, tylos ir pauzės estetika, abstraktumas, monochromas ir kt.

Bienalė taip pat siekia apjungti vizualaus meno ir kitas meno sritis, generuoti kūrybines idėjas ir bendradarbiavimo projektus, atkreipti dėmesį į aktualias menines kryptis bei mąstymo būdus. Bienalės rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Clear Channel Lietuva. Partneriai: galerija „Tsekh“, Hunt Kastner Prague, Galerie Ron Mandos, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Bienalę sudaro trys nemokami renginiai:

I. 2021 10 01 / 18:00 – 2021 11 04. Pirmasis bienalės renginys – personalinė menininkės Rieko Koga kūrybos paroda „I Am Here for You“ (liet. Esu čia dėl tavęs) Pamėnkalnio galerijoje. Rieko Koga yra japonų šiuolaikinio meno kūrėja, šiuo metu gyvenanti Paryžiuje. Menininkės kūryba pasižymi monochromine, tačiau ekspresyvia raiška, šiuolaikinės tekstilės priemonių iškalba. Rankų darbas su audiniu, siuvinėjimas, dygsniavimas yra įpinamas į skulptūriškus bei grafiškus objektus. Dažniausiai menininkė parodas konstruoja atsižvelgdama į architektūrinę erdvę, todėl jos kūriniai įgauna instaliatyvumo bruožų. Rieko Koga kūryboje skleidžiasi japoniškosios ir Vakarų Europos kultūros patirtys, egzistencinės nuojautos, gamtos ir civilizacijos sankirtos. Siuvinėjimas menininkei – tai dvasinė praktika, kviečianti meditacijai, jos dygsniai – tarsi rašymas ar kvėpavimas, jos nerami adata – kaip jausmų seismografas.

II. 2021 10 01 / 19:30 – 2021 11 04. Antrasis bienalės renginys – trylikos autorių paroda „Laconica“ galerijoje „Tsekh“ (Vytenio g. 6). Parodos menininkai: Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Ina Budrytė, Andrius Erminas, Nerijus Erminas, Vaiva Frančiakaitė, Aurelija Maknytė, Jaromír Novotný, Eglė Ridikaitė, Renie Spoelstra, Birutė Stulgaitė, Takashi Suzuki, Gintautas Trimakas, Justinas Vaitiekūnas. Atidarymo metu vyks menininkės Židrijos Janušaitės performansas.

Parodos menininkai – tarsi šiuolaikiniai alchemikai, kuriantys idėjų esencijas, paverčiantys jas naujomis, išgrynintomis vertėmis. Kai kurie dalyviai sutelkia dėmesį į tokias sąvokas kaip šviesa ir spalva, matydami jas ne kaip abstrakčias kūrinio formaliąsias savybes, bet kaip savarankiškus, beveik fiziškai apčiuopiamus objektus. Kiti autoriai semiasi inspiracijų iš gamtos, suvokdami ją kaip pirmapradę „visko teoriją“. Dar kiti skolinasi vaizdus iš savo aplinkos ir redukuoja juos daugybę kartų, kol jie tampa tokie tankūs ir koncentruoti, jog pasiekia singuliarumą, artimą juodosioms bedugnėms.

III. 2021 10 21 / 18:00. Trečiasis bienalės renginys – minimalistinės poezijos skaitymai „Poezija ir tyla“, vyksiantys Pamėnkalnio galerijoje. Savo kūrybą skaitys poetai Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Indrė Valantinaitė, Dovilė Zelčiūtė. Muzika: Simonas Nekroš Kuratorė: dr. Aušra Kaziliūnaitė.

Bienalės rengėjas: Pamėnkalnio galerija.

Kuratorės: Agnė Jonkutė, Kotryna Džilavjan, Aušra Kaziliūnaitė.

Architektas: Vladas Suncovas.

Dizainerė: Monika Janulevičiūtė.

Viešųjų ryšių specialistė: Stefanija Jokštytė.

Iliustracijoje: Ina Budrytė, KABUKAS, 2002

The post Tarptautinė meno bienalė „Laconica“ Vilniuje appeared first on artnews.lt.

Rugsėjo 17 d. LDS galerijoje „Arka“ atidaryta keturių skulptorių – Andriaus Ermino, Nerijaus Ermino, Rimanto Milkinto ir Dano Aleksos – grupinė paroda „Įvykio vieta“. Kiekvieno autoriaus kūryba parodą formuoja autonomiškai, reprezentuodama skirtingas erdvės ir laiko temų interpretacijas.

Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki spalio 20 d.

Andriaus Ermino instaliacijos „Sapnai“ fragmentai

Rimanto Milkinto instaliacija „Susiję“

Danas Aleksa „Garso iš už kampo stiprintuvas“

Nerijus Erminas „Vestuvės Kanoje“

Nerijus Erminas „Sek baltą triušį“

Nerijus Erminas instaliacijos „Sek baltą triušį“ fragmentas

Nerijus Erminas „Neofitas“

Nerijus Erminas „La testa di Giovanni Battista“

Nerijus Erminas instaliacijos „Sek baltą triušį“ fragmentas

Nuotraukos: Giedrius Akelis

The post Skulptūros paroda „Įvykio vieta“ galerijoje „Arka“ appeared first on artnews.lt.

Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ nekeičia tradicijos – spalio 15–17 dienomis lankytojus pasitiks skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“. Joje šiais metais savo naujus kūrinius rodys 22 menininkai.

Tarptautinė skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“ – kasmetė šiuolaikinio meno „ArtVilnius“ paroda. Per 12 savo gyvavimo metų stipriai išaugusi ir išplėtusi savo ribas, ši paroda sulaukia ypatingo dėmesio – galerijos joje atranda naujų menininkų, o kolekcininkai – netikėtų kūrinių.

Praėjusiais metais parodos „Takas“ dalyvio, menininko Rafalo Piesliako instaliacija „Sodas“ buvo nupirkta ilgametės renginio mecenatės, advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujančio partnerio Dr. Irmanto Norkaus. Šią instaliaciją jis padovanojo Vilniaus miestui.

Parodą „Takas“ nuo mugės pradžios kuravo menotyrininkė, prof. dr. Raminta Jurėnaitė, vėliau – menotyrininkės dr. Elona Lubytė ir „ArtVilnius“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė. Šiais metais „Tako“ vairą perimti pakviestas kuratorius Vytenis Burokas. „Kiekvienas kuratorius turi savo viziją ir, drįsčiau sakyti, skonį. Kadangi „Takas“ yra konkursinė paroda, labai įdomu stebėti, kaip kuratorius jai renka menininkus. Vienais metais patenka vieni, kitais – visai kiti, mums svarbu mugėje parodyti įvairovę, atspindėti meno pasaulyje vykstančias tendencijas“, – sako „ArtVilnius’21“ vadovė Diana Stomienė.

„Takas“ man asocijuojasi su pasivaikščiojimu, žvilgsnio pasikeitimu, taip pat – su kitokiu judėjimo stiliumi ir tempu. Tai kelionė pažintiniu taku, kuriame susidursime su įvairių kartų menininkų kūriniais“, – sako „Takas“ kuratorius V. Burokas.

Parodų ir edukacijos Nacionalinėje dailės galerijoje kuratorius, vienas iš parodos „JCDecaux premijos“ kuratorių, Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros dėstytojas, menininkas V. Burokas teigia, kad šiais metais „Tako“ kūrinių – objektų, skulptūrų, instaliacijų ir performansų temos yra labai įvairios. Suverti jas kaip žemuoges ant vienos smilgos nepavyko, taigi paroda tampa ir diagnostiniu įrankiu, kalbančiu apie tai, kas rūpi jų autoriams ir ką jie kūrė pastaraisiais metais.

„Kartu su paraiškomis dalyvauti parodoje menininkai mums siuntė savo naujausių kūrinių aprašymus. Iš jų ir dėliojome tako segmentus, užutėkius, atsiveriančias laukymes ar tankmes. Jose meno gerbėjams atsiveria galimybė patyrinėti, ką per pastaruosius pandemijos metus kūrė skirtingų kartų menininkai. Tai skulptūros, objektai, performansai, šviesos instaliacijomis virtusi, iš įprastinių rėmų išėjusi spalvos lauko tapyba“, – sako parodos kuratorius V. Burokas ir priduria, kad „Take“ eksponuojama tiek skulptorių, tiek ir kitų menininkų kūryba, kuri išsilieja už savojo žanro ribų, virsta erdvinėmis instaliacijomis ar kitaip kelia medžiagiškumo, erdviškumo klausimus.

Parodoje bus pristatyta ir mugės lankytojų itin mėgstama performansų programa, kurioje visas tris mugės dienas bus galima pamatyti įspūdingą Monikos Dirsytės ištvermės ir valios performansą, taip pat Nancie Naive, Gabrielės Vetkinaitės, Edvino Mikulskio pasirodymus. Skirtingi kūrėjai nagrinės populiariosios kultūros ir jos ikoniškumo, individo formavimosi šeimoje ir visuomenėje, lyčių stereotipų klausimus. Vienas iš performansų – Domo Raibio „Padirbtas menotyrininkas“ taps neatsiejama mugės dalimi – menininkas ves performatyvią ekskursiją po mugę, kurioje pasakos išgalvotas istorijas, besirandančias jo galvoje, žiūrint į kūrinius.

„Take“ bus įkurdintas ir Geraširdžio Linkėtojo – menininko Vytauto Viržbicko kūrinys „Nieko švento“. Bus galima pamatyti ir pirmosios bei vienintelės iš Lietuvos menininkų į leidyklos „Thames & Hudson“ knygą „100 Painters of Tomorrow“ – perspektyviausių šiuo metu kuriančių pasaulio tapytojų sąrašą įtrauktos menininkės Kristinos Ališauskaitės naujieną – „Autoportretas košmaras“.

Savo „Vilniaus baziliską“ pristatys skulptorius, instaliacijų ir objektų kūrėjas Tauras Kensminas, o savo transformacijas – Matas Janušonis, šiais metais sukūręs kūrinį „Iškabos“. Neabejotinai daug minčių žiūrovams sukels skulptoriaus Mykolo Saukos „Galvos“, o ir kitų parodos menininkų – Dano Aleksos, Jono Aničo, Evelinos Dapkutės, Tomo Daukšos, Andriaus Ermino, Nerijus Ermino, Domo Ignatavičiaus, Džiugo Karaliaus, Ivetos Laure, Domo Mykolo Malinausko, Živilės Minkutės, Kęstučio Svirnelio, Pauliaus Šliaupos, Dalios Truskaitės, Karolio Vaivados darbai.

Paroda „Takas“ šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’21“ veiks jau nuo šio penktadienio, spalio 15 dienos. „ArtVilnius’21“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė, mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“, ypatingasis partneris – „Lewben“.

Iliustracijoje: Tauras Kensminas. Skulptūra Vilniaus baziliskas. Paroda Takas

The post „ArtVilnius’21“ kviečia į tradicinį pasivaikščiojimą „Taku“ appeared first on artnews.lt.

Vykstant vienos dienos galerijų festivaliui „Art After Hours“, spalio 15 d., 20 val, keturi aktyviai dirbantys skulptoriai – Andrius Erminas, Rimantas Milkintas, Danas Aleksa ir Nerijus Erminas kartu su galerija „Arka“ kviečia iš pirmų lūpų išgirsti apie parodą „Įvykio vieta“. Kiekvieno menininko kūryba pristatomą ekspoziciją formuoja autonomiškai, reprezentuodama skirtingas erdvės ir laiko sandų interpretacijas bei nagrinėja temas, kurios išsiskaido į sapnams, atsiminimams ir pasąmonės vaizdiniams skirtas parodos potemes.

Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki spalio 20 d.

Paroda yra galerijos programos, kurią finansuoja Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos kultūros taryba, dalis.

Menininkus atstovauja galerija (AV17).

Galerija atvira II-V 12-19, VI 12-16. Išimtinai spalio 15 d. galerijos durys atviros 12-22 val.

The post Įvietintų instaliacijų ir skulptūros paroda „Įvykio vieta“ – kviečia naktinėti appeared first on artnews.lt.

Nuo spalio 1 d. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) ir galerijoje „Tsekh“ (Vytenio g. 6, Vilnius), veikia tarptautinė meno bienalė „Laconica“.

Bienalę sudaro trys nemokami renginiai:

I. 2021 10 01 / 18:00 – 2021 11 04. Pirmasis bienalės renginys – personalinė menininkės Rieko Koga kūrybos paroda „I Am Here for You“ (liet. Esu čia dėl tavęs) Pamėnkalnio galerijoje.

III. 2021 10 21 / 18:00. Trečiasis bienalės renginys – minimalistinės poezijos skaitymai „Poezija ir tyla“, vykę Pamėnkalnio galerijoje. Savo kūrybą skaitė poetai Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Indrė Valantinaitė, Dovilė Zelčiūtė. Muzika: Simonas Nekroš Kuratorė: dr. Aušra Kaziliūnaitė.

Bienalės rengėjas: Pamėnkalnio galerija.

Kuratorės: Agnė Jonkutė, Kotryna Džilavjan, Aušra Kaziliūnaitė.

Architektas: Vladas Suncovas.

Dizainerė: Monika Janulevičiūtė.

Viešųjų ryšių specialistė: Stefanija Jokštytė.

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela

The post Tarptautinės meno bienalės „Laconica“ paroda galerijoje „Tsekh“ appeared first on artnews.lt.

Atšiaurus pozityvas ir negatyvas viename, nepajudinamai sustingęs fjordas, kurį užfiksavo Renie Spoelstra kūrinyje Besidriekianti visata VI: Fjordas I (2017), įsimena tylos ir pauzės pojūčiu copy-pastais užkimštame pasaulyje. Jį ir kitus spalio mėnesį veikusio tarptautinio renginio kūrinius vienijo „redukcinės“ priemonės, papildžiusios architekto Antano Vivulskio XX a. pradžioje projektuoto pastato, kuriame įsikūrusi galerija TSEKH, sakralinę estetiką netikėtomis konotacijomis.

Tarptautinė bienalė Laconica sumanyta kaip platforma naudojantiems minimalią raišką. Laconica nesiekė gausiai pristatyti naujausias menines praktikas. Veikiau atvirkščiai – atsiribota nuo bet kokių tarptautiniams renginiams įprastų standartų ir formalumų. Lietuviškoji dalis – netikėta, šalia – keli užsienio autorių darbai, o visus dalyvius galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Atskleisti Laconicą skirtinguose tekstuose iš anksto suplanavo bienalės kuratorės Agnė Jonkutė ir Kotryna Džilavjan, taip pat poezijai skirtą renginį kuravusi Aušra Kaziliūnaitė, o vizualiuose bienalės kūriniuose išryškėjo dvi paradigmos: estetinė ir konceptualioji. Į bienalės renginius įsipynė ir poezija, kuri, rodos, turi vis daugiau šansų pavargusiame nuo tirštėjančių garsinių ir vizualinių vaizdinių pasaulyje. Minimalumą „išpažįstantys“ poetai bienalės metu skaitė savo eiles Pamėnkalnio galerijoje, o daugelį bienalėje eksponuotų kūrinių neatsitiktinai knieti aprašyti poetinėmis kategorijomis.

Lakoniškumas ne šiaip sau laikomas viena vertingiausių meninių savybių. Apibūdinimas „lakoniškas“ neretai rodo kokybę, nes, ypatingai taikomojoje srityje, sukuria organišką funkcijos ir formos jungtį. Ši estetika labai svarbi ir bienalės kūriniuose, tačiau, be išimtinai lakoniškos formos, juose susikryžiuoja ir paraleliniai, ir kontraversiški turiniai, ir skirtingos medijos. Dėl to kūrinių tarpusavio dialogas atrodo netikėtas ir intriguojantis.

Tarptautinės meno bienalės „Laconica“ paroda galerijoje „Tsekh“. Lauryno Skeisgielos nuotr.

Atskirai nuo bendrosios ekspozicijos TSEKH galerijoje Pamėnkalnio ekspozicinėje erdvėje vyko palydimoji japonų menininkės Rieko Koga personalinė paroda. Jos kūriniai įtraukė į performatyvią (siuvinėjimo) praktiką („nematomas, bet [..] stiprus siūlas gali sujungti“), nuo dygsnių, kurie „[…] turi magišką galią“, iki tekstų. Dygsniai, punktyrai ar toks intonacinis teksto ženklas kaip brūkšnys ir tušti paviršiaus dykumų plotai su mažiau ar daugiau matomais prisilietimais ar įrėžiais sujungė jos ir Jaromír Novotný (Be pavadinimo (2019) Eglės Ridikaitės (Nepanaudoti apkaustai, I, II (2021) ar Gintauto Trimako (Prūsų žalia ar Naujoji ruda iš ciklo Įleisti šviesą (2021), Takashi Suzuki (Be pavadinimo (1983) kūrinius, kurtus skirtingose vietose ir skirtingu laiku, nematomu siūlu. Ir kaip beatrodytų manipuliatyvu, bet žvelgiant į Justino Vaitiekūno (Švelniai prisnigo žemėje (2014), Vaivos Frančiakaitės (Kvėpavimas (2021) beveik vienodo dydžio apskritimus (kaip ir aukščiau minėtuose kūriniuose) beveik galima pajusti absoliuto dvelksmą, nors tiek vienas, tiek kitas kūrinys išreiškia santykį su realiu pojūčiu ar veiksmą.

Rieko Koga kūrybos paroda „I Am Here for You“ Pamėnkalnio galerijoje. Lauryno Skeisgielos nuotr.

Tradiciškai juodą ir baltą spalvas pirmiausia savinasi tekstai, todėl visai nenustebino į bienalės akiratį patekę piešiniai, kaip raštui artimiausia medija. Aurelijai Maknytei Kaligrafija (2021) pavyko išvengti spekuliacijų lakoniškos estetikos tema, pasiūlant popieriaus ir plunksnos reikaluose dalyvauti žiūrovams. Tuo tarpu betarpiškai atsiradę Inos Budrytės piešiniai (piešti tušu lėtai nelabai įmanoma) neprekiauja lakoniško grožio standartais, neretai juose, kaip ir metalo menininkės Birutės Stulgaitės kūrinyje (Vėjogauda I, II, III), tik siekiama užfiksuoti beveik paralelines patirtis.

Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė tapybos darbe Mano rytinis gyvenimas ir kadagio šešėlis (2019) keliais spalvotais potėpiais sušiaušė baltą drobės paviršių. Jos ekspresyviai nutapytame kadagyje ir povo plunksnoje, skirtoje kaligrafijai, išryškėjo netikėta bendrystė.

Tarptautinės meno bienalės „Laconica“ paroda galerijoje „Tsekh“. Lauryno Skeisgielos nuotr.

Nerijaus ir Andriaus Erminų, Gintauto Trimako kūriniuose į minimalistinę estetiką pažvelgta konceptualiai, kur tradiciškai formą nukauna idėja. Trimako fotografijose šviesa –pirmiausia ir būtinoji fotografijos bei spalvos sąlyga. Darbuose prie meninio proceso prisidėjo saulė, neišvengiami gamtiniai reiškiniai ir dirbtinės, o techniškai šis susitikimas, kol atspauduose išryškėjo tamsos ir šviesos perkirtos, greičiausiai vyko ilgai.

Andriaus Ermino tvirta Įtempta (2012) perpjauna nematomą ir matomą (tarp grindų ir lubų) erdvę, parafazuodama neapčiuopiamumą. Nerijaus Ermino kūrinyje Ganytojas (2016) apmąstomos sacrum ir profanum (kasdieninio ir švento) tarpusavio priklausomybės. Kalbant Lakonicos kategorijomis, tik purvinų kasdienybės patirčių nelabai įmanoma tikėtis.

Tarptautinės meno bienalės „Laconica“ paroda galerijoje „Tsekh“. Lauryno Skeisgielos nuotr.

Bienalės kuratorėms parodoje pavyko išvengti grynai estetinių spekuliacijų, o kūriniai patvirtino tylos vertę. Kitaip tariant, pokalbis tarp minimalizmo kaip koncepto ir grynosios estetikos įvyko. Tarp lakoniškumo ir grožio būtinai yra kas nors bendro, o redukcija kaip meninės kalbos principas, ko gero, negali pralošti, nebent mėgėjui lakoniškumas yra ne jo skonio.

Išsamų fotoreportažą iš tarptautinės meno bienalės „Laconica“ parodos galerijoje „Tsekh“ galite peržiūrėti čia.

Išsamų fotoreportažą iš Rieko Koga kūrybos parodos „I Am Here for You“ Pamėnkalnio galerijoje galite peržiūrėti čia.

The post Tylos vertė. Prisimenant tarptautinę bienalę „Laconica“ appeared first on artnews.lt.

Vasario 25 d., penktadienį, 19 val. vieno šiuolaikinio vaizduojamojo meno ir/ar konceptualaus dizaino kūrinio galerijoje „apiece“ (M.K. Čiurlionio g., Vilnius) pradės veikti Nerijaus Ermino paroda „Aukojimas“.

Nerijaus Ermino kūrybos strategija yra, dekonstruojant įvairias medžiagas, formas, daiktus, jų dalis ar visumą, konstruoti naujus erdvinio meno kūrinius. Kūrybinis „dekonstruojant konstruoti“ procesas vykdomas ne tik formaliai, bet ir konceptualiai, kadangi kiekviename Ermino kūrinyje perteikiamas daugiaplanis naratyvas. Viena vertus, toks naratyvas asocijuojasi su modernistinio asambliažo tradicijos tąsa (tik ne dvimačiame, o trimačiame formate), kita vertus, dėl integruojamo sociokultūrinio konteksto tai – postmodernistinio pasaulio refleksija.

„apiece“ galerijoje pristatomame kūrinyje „Aukojimas“ skirtingos formos ir medžiagos dėliojamos scenografijos kūrimui artimu principu – įsigilinant į daiktų, objektų, elementų ryšius. Kūrinio dalys, išskaidytos erdvėje, nesilaiko vientisos skulptūros formos, o įtraukia į dialogą su aplinka – ekspozicine erdve, kuri tampa sudedamuoju elementu. Sudarydamas salygas įvairioms patirtims, menininkas provokuoja žiūrovą ne tik stebėti, bet ir nagrinėti. Asociatyvios grandys, siejančios kūrinio elementus, įtraukia žiūrovą į nesibaigiantį ritualinių prasmių spektrą. Žvelgiant į skirtingas kūrinio dalis, apsukant ratą aplink vitrininio pobūdžio galeriją, iš esmės atliekamas tam tikras galimai tik menininkui žinomas ritualas, pagrįstas ne apeigomis, o šiuolaikinio meno kalba.

Nerijus Erminas (g. 1976 m.) – konceptualiosios skulptūros kūrėjas, parodose dalyvaujantis nuo 2003 m., o personalines parodas rengia nuo 1997-ųjų. 2012 m. šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ apdovanotas už geriausią skulptūrą – „Voveraitė ir siena“ (pristatė galerija AV17).

Parodos kuratorės: Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė

Paroda iš dalies finansuojama asociacijos LATGA Kūrybinės veiklos fondo lėšomis

Paroda veiks 2022 02 25 – 2022 03 22

Parodą apžiūrėti galima 24/7

Daugiau apie „apiece“ —> www.apiece.lt

The post Nerijaus Ermino vieno kūrinio paroda „Aukojimas“ galerijoje „apiece“ appeared first on artnews.lt.

Iki kovo 22 d. vieno šiuolaikinio vaizduojamojo meno ir/ar konceptualaus dizaino kūrinio galerijoje „apiece“ (V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryžos skveras, Vilnius) veikia Nerijaus Ermino paroda „Aukojimas“.

Parodos kuratorės: Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė

Paroda iš dalies finansuojama asociacijos LATGA Kūrybinės veiklos fondo lėšomis

Parodą apžiūrėti galima 24/7

Daugiau apie „apiece“ —> www.apiece.lt

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela

The post Nerijaus Ermino vieno kūrinio paroda „Aukojimas“ galerijoje „apiece“ appeared first on artnews.lt.

Ketvirtąjį gimtadienį švenčiantis MO muziejus spalio 18 d. pasitinka muziejaus kaimynystėje atidarydamas Vingrių skverą, taip ne tik padėdamas iš arčiau susipažinti su svarbiais šalies skulptoriais, bet ir dar labiau sustiprindamas šios miesto vietos kultūrinį svorį.

MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė sako, kad šie ketveri metai visiems – tiek pačiam muziejui, tiek miestui, tiek meno laukui – atnešė didelį pokytį. „Neseniai paskaičiavome, jog nuo MO muziejaus atidarymo mus aplankė daugiau kaip pusė milijono žmonių. Muziejus tapo vieta, kuriančia vertę platesne prasme: puoselėjančia svarbias temas, atvira erdve, kurioje vyksta inovatyvios edukacijos, mezgasi diskusijos ir kuriama bendra prasmė. Taip pat neapsiribojame sienomis – keliaujame po Lietuvą aplankydami labiau atitolusius miestus bei miestelius. Džiugu, kad tiek žmonių atranda muziejų ir kažką aktualaus sau“, – teigia ji.

Kas per gimtadienį vyks muziejuje?

Nors antradienis – MO muziejaus nedarbo diena, per gimtadienį muziejus dirbs, tęsdamas ir išlaikydamas kasmetinę gimtadienio akciją „Kiek noriu, tiek moku“ bei leisdamas lankytojams kartą metuose muziejaus bilieto kainą pasirinkti patiems.

16.30 val. visi kviečiami apsilankyti Vingrių skvere, kur vyks atidarymo šventė. Jame žodį tars vienas MO muziejaus steigėjų Viktoras Butkus. Nuo 16.45 val. po Vingrių skverą vyks ekskursijos, lauks užsiėmimas vaikams su Burbulų dėde, fotobūdelė ir kitos pramogos.

Nuo 18.15 val. programa persikels į MO muziejaus holą, kur vyks susitikimas su Vingrių skvere eksponuojamų skulptūrų autoriais: Mykolu Sauka, Vytautu Viržbicku, Nerijumi Erminu, Jonu Aniču, Tauru Kensminu, Petru Mazūru ir Beatriče Mockevičiūte. Pokalbį moderuos Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja parodoms, skulptūrų gido „Vilniaus skulptūrų kelias“ autorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

Didžioji ir mažoji muziejaus parodos

MO muziejaus gimtadienis – puiki proga aplankyti vos prieš dvi savaites atidarytą didžiąją parodą „Susitikimas, kurio nebuvo“. Ši paroda – tai unikali galimybė pamatyti tiek skirtingų ir intriguojančių menininkų – Andy Warholo, Guerrilla Girls, Yves Klein’o, Marlene Dumas, Marijos Teresės Rožanskaitės, Deimanto Narkevičiaus ir kitų – darbus Lietuvoje bei kalbėti apie itin reikšmingą Šaltojo karo laikotarpį, tebedarantį įtaką šiandienos pasauliui.

Daugiau apie parodą: https://mo.lt/ivykiai/susitikimas-kurio-nebuvo/

Antrajame MO muziejaus aukšte veikianti mažoji paroda „Opartiniai atspindžiai“ pirmą kartą Lietuvoje pristato optinio meno poveikį Lietuvos dailei XX a. 7–8 dešimtmečiais, kai oficialiojo dailės gyvenimo paraštėse kūrusių lietuvių menininkų – grafikų, restauratorių, scenografų – darbuose ryškėjo drąsūs eksperimentai.

Daugiau apie parodą: https://mo.lt/ivykiai/opartiniai-atspindziai/

Abi parodas apjungia papildančios patirtys MO hole. Čia lankytojų laukia virtuali didžiosios parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ viktorina, smagus edukacinis žaidimas vaikams ir kitos patirtys.

Visa MO muziejaus gimtadienio programa: https://mo.lt/ivykiai/4-mo-gimtadienis/

The post Ketvirtąjį gimtadienį švenčiantis MO muziejus džiaugiasi galėdamas kurti pokytį appeared first on artnews.lt.

Spalio 7-9 d. tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’22“ projektų zonoje „Lewben Art Foundation“ pristatyta ekologines problemas analizuojanti ekspozicija „Do Octopuses Dream about People? Works from the Lewben Art Foundation Collection“ („Ar aštuonkojai sapnuoja žmones? Kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“).

Ekspoziciją kuravo vienas žymiausių lietuvių kuratorių Valentinas Klimašauskas. Parodoje eksponuojami kūriniai iš privačios „Lewben Art Foundation“ kolekcijos.

Įkvėpta „Lewben Art Foundation“ figūratyvinių kūrinių kolekcijos įvairovės, per kūrybingą spekuliatyvumą ir klaidingą tapatinimąsi šia paroda siekiama skatinti naują požiūrį tiek į meno istoriją, tiek į minėtą kolekciją. Ši labai skirtingų autorių, laikotarpių, stilių kolekcija tartum kokia vandenyno dugne nuskendusi meno objektų armija ar aštuonkojų susapnuota šachmatų lenta dreifuoja tarp kelių aktualių ir problemiškų temų.

Parodoje klausiama, kokias žmogaus skulptūras lipdytų aštuonkojai, jeigu būtų skulptoriai? Gyviai, aštuoniomis kojomis stumdantys jūros žvaigždes vandenyno dugnu, sapne keičiantys savo kūno raštus ir spalvas, o gal ant jo net kuriantys užmaskuotą jūsų portretą?

Ekspozicijoje pristatomi menininkai: Robertas Antinis (LT), Neil Beloufa (FR), Soly Cissé (SN), Tomas Daukša (LT), Ian Edwards (UK), Nerijus Erminas (LT), Kendell Geers (FA, BE), Indrikis Gelzis (LV), Zuza Golinska (PL), Hugh Hayden (US), Zhang Huan (CN, US), Audrius Janušonis (LT), Matas Janušonis (LT), Rūta Jusionytė (LT, FR), Vytautas Kumža (LT, NL), Jacques Lipchitz (FR, US), Vitas Luckus (LT), Paulius Makauskas (LT), Rimantas Milkintas (LT), Emmanuel Mané-Katz (FR), Deimantas Narkevičius (LT), Robertas Narkus (LT), Mindaugas Navakas (LT), Marc Petit (FR), Gabriele de Santis (IT), Miša Skalskis (LT, FI), Erwin Wurm (AT, US)

Organizatorius – „Lewben Art Foundation“
Kuratorius – Valentinas Klimašauskas
Koordinatorės: Ugnė Bužinskaitė, Giedrė Marčiulaitė, Rūta Gajauskaitė
Architektūra – „IMPLMNT architects“
Grafinis dizainas – Vilius Dringelis
Partneris – Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondas
Pagrindinis rėmėjas – Porsche Lietuva
Rėmėjai: „Lewben“, „Equite“, „Rebel“, „Nordstreet“, „Kalvarijų turgus“, „Isto“, „PACAI“, „AB Light“, „Greenworks“
Informaciniai rėmėjai: Artnews.lt, Echo Gone Wrong

Nuotraukos: Leonas Garbačauskas

The post Paroda „Ar aštuonkojai sapnuoja žmones? Kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ appeared first on artnews.lt.

Kovo 30 d., ketvirtadienį, 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) vyks parodos „□“ atidarymas.

□*: eksponuojami, kuriami, sukurti ir pamesti, paslėpti, menami, dar neegzistuojantys. Čia formuojasi savotiškos menininkų žaidimų aikštelės: iš smėlio dėžių kartais jos virsta bokso ringais ir atvirkščiai. Visgi taisyklės gana aiškios. □ susitikimų metu keliama sąlyga kūrybiškumui, per □ pasirodymą ne tik išreiškiamas individualumas, bet ir puoselėjamas/ugdomas suvokimas apie kitą/kito □.

Parodoje reflektuojami įvairūs menininkų santykiai – su bendruomene, kūryba, politinės sistemos struktūromis, slenkančiu laiku, kasdienybe. „□“ – tai galimybė susitikti kūrėjams, esantiems skirtingose meno lauko pozicijose, sukurti laikiną terpę, kurioje būtų galima dalintis idėjomis visų pirma tarpusavyje.

Iki parodos trečiadieniais vykę pasikartojantys dalyvių susitikimai atveriami publikai ir toliau tęsiami galerinėje erdvėje. Parodos metu visais balandžio mėnesio trečiadieniais 18 val. menininkai (profesionalai, studentai, mėgėjai) yra kviečiami susitikimų metu atsinešti savuosius □, juos parodyti, aptarti bei diskutuoti.

Registracija į trečiadienių „□“ susitikimus: https://forms.gle/QQirxWxtXB6bGFMR6

Atidarymo metu taip pat vyks:

18 val. Juliaus Jančausko performansas

18.30 Joelio Aškinio performansas

□□□

Dalyviai: Jokūbas Adamonis, Joelis Aškinis, Greta Eimulytė, Nerijus Erminas, Elinga Garuolytė, Julius Jančauskas, Liudvikas Kesminas, Milvydas Kezys, Denisas Kolomyckis, Laima Kulbytė, Donatas Linkus, Barbora Matonytė, Elena Narbutaitė, Pavel Pavel, Andrėja Puskunigytė, Matas Šatūnas, Ona Barbora Šlapšinskaitė, Paulius Šliaupa, Antanas Šnaras, Marija Šnipaitė, Merkys Žebrauskas

Kuratorė: Ona Barbora Šlapšinskaitė

Parodos architektas: Matas Šatūnas

Dizainas: Jokūbas Juršėnas

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba

*□ – Antano Šnaro sukurtas seminarų formatas pavadinimu „Kvadračiukai“. Kvadračiukais taip pat vadinami kūriniai, pristatomi šių susitikimų metu.

Paroda veikia 2023.03.30 – 04.29

Antradieniais – šeštadieniais 12 – 18 val.

The post Parodos „□“ VDA parodų salėse „Titanikas“ appeared first on artnews.lt.